Mano vidinis pasaulis

Koks tikslas laukt? Galbūt man reikalinga paskutinė viltis, kurios nuolat griebiuosi, lydima nevilties šešėlio… Noriu būti laiminga, noriu būti ta išskirtinė, kuri turi viską, ko jai reikia, kad jaustųsi pilnaverte šios žemės gyventoja. Noriu turėti pasirinkimą, iš kurios rankos imti. Ir kad tose rankose klestėtų dosnios galimybės, noriu kad jos mane išmokytų pasiekti žydrą svajonių dangų ir jų realizavimo pilką erdvę.

Toks keistas jausmas… Tarsi degtų siela… Ir kažkas joje šauktųsi pagalbos. Bet kuo galėčiau padėti tam mažam žmogeliukui joje, kuris taip stengiasi išmokti gyventi pagal taisykles, pagal kurias gyventi jam jau ilgai neišeina, taip stengiasi išmokti kontroliuoti save, bet jam vis nepavyksta?… Jis stengiasi įgyti valios, nors nežino, kur jos rasti, stengiasi nuslėpti skausmą, nors jis veržiasi iš krūtinės, iš juodų jo akių, iš pirštų, norinčių liesti, nosies, norinčios užuosti pastovų kvapą… Kaip jam padėti?

BLOGas.lt sveikina prisijungus prie blogerių bendruomenės. Tai pirmas tavo įrašas. Gali jį redaguoti arba ištrinti. Sėkmingo bloginimo!